- apakėlis
- apãkėlis, apãkėlė dkt.
.
.
apakėlis — apãkėlis, ė smob. (1) 1. J kas neprimato, silpnaregis: Ta apãkėlė išraus visus kopūstus beravėdama Pn. Apãkėlis krapinėjo ir išvertė puodynę Lnkv. 2. prk. nepastabus žmogus, žioplys: Tai jau apãkėlis – kur eina, čia ir griūva Šr. Ne toks… … Dictionary of the Lithuanian Language
apakėlė — apãkėlis, apãkėlė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apjakėlis — apjãkėlis, ė smob. (1) žr. apakėlis: 1. O tai apjãkėlis – lipa ant kojų, nemato! Skr. Kiek apjãkėlis regi, tiek tu žinai apie gyvulius Lp. Argi tu negalėjai kitą ką pasiųst vieton to apjãkėlio! Srj. 2. Jaučiam mes tavos satyros ugnį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apštakėlis — apštãkėlis, ė smob. (1) 1. apakėlis, apžlibėlis: Ot apštãkėlis, moklino ir įmoklino duobėn Kp. ^ Tu eini kaip apštãkėlis Ppl. 2. Sb apkvaišėlis, pusgalvis: Sunku jai bus su tokiu apštãkėliu gyvent Kp. Susidėjo su tais apštãkėliais, tai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language